Sėdmaišių istorija siekia seniausius laikus – jau prieš tūkstančius metų pirmieji sėdmaišiai egzistavo Senovės Egipte. Tikriausiai iš ten ir kilo šio baldo pavadinimas beanbag (anglų k. – pupų maišas), nes į nedidelius, apvalius, odinius maišus būdavo prikemšama džiovintų pupelių ir… Kaip manote, ko? Ogi skaldytų akmenukų! Tiesa, tokius sėdmaišiukus daugiausia naudojo žaidimams ir žongliravimui.

O jei kalbėtume apie pirmąjį tikrąjį sėdmaišį, pripildytą granulėmis ir turintį atlošą – tokį sukūrė išradingieji italai Thesare Paolini, Franco Teodoro ir Piero Gatti. Dizaineriai pastarąjį suprojektavo tik XX amžiuje, ieškodami baldo, kuris prisitaikytų prie sėdinčiojo formų ir būtų idealiai komfortiškas.  Septyniasdešimtaisiais dirbdami italų baldų fabrike dizaineriai pagamino odinius kriaušės formos sėdmaišius, kurie ir mūsų dienomis išlieka labai populiarūs!

Apskritai 1970-ieji buvo savotiški lūžio metai sėdmaišių pasaulyje. Tada jais oficialiai imta prekiauti didžiosiose parduotuvėse kaip lygiateisiais baldais. To meto sėdmaišiai iš esmės buvo vienos rūšies ir atrodė kaip prabangūs mūsų dienų sėdmaišiai – foteliai. Madingiausi buvo odiniai, aptraukti ilgalaike, kokybiška oda ir užpildyti polistirolo granulėmis. O dabar sėdmaišiai čiuožia ant populiarumo  bangos!